Nauja gyvenimo būdo tendencija – gyvenimas be šiukšlių
Per dieną žmogus išmeta apie 2 kg. šiukšlių ir tai yra du kartus daugiau nei prieš 30 metų. Kitą savaitgalį iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Kauną atvykstanti Bea Johnson – populiaraus judėjimo „zero waste“ (jokio švaistymo ir atliekų) ekspertė, konsultantė ir rašytoja pasiryžusi išmokyti kiekvieną mūsų gyventi taip, kad šiukšlių būtų kuo mažiau.
Bea yra laikoma „zero waste“ judėjimo pradininke, padėjusia pamatus šiam vis populiarėjančiam gyvenimo būdui. Jos knyga „Zero Waste Home“ tapo bestseleriu ir yra išversta į 11 kalbų. Gyvenimas be šiukšlių – tokia pagrindinė šio judėjimo mintis ir siekiamybė. Kaune Bea viešės gana trumpai – skaitys pranešimą „Kūrybos kampas 360°“ birželio 19 d. organizuojamame nemokamame seminare. Savo mintimis Bea Johnson pasidalino ir su „Kas Vyksta Kaune“ skaitytojais.
Kaip pradėjote gyventi pagal „zero waste“ būdą ir ką teko patirti, bandant įgyvendinti šią idėją?
Mūsų mąstymas pradėjo keistis 2006 metais, persikrausčius gyventi į miesto centrą, nes norėjome į mums reikiamas vietas patekti pėsčiomis arba važiuoti dviračiais (į mokyklą, parduotuves, kavines, kino teatrą, teatrą). Prieš įsikraustydami į mūsų nedidelį namą, metus nuomojomės butą ir naudojome labai mažai daiktų (likusią dalį daiktų padėjome saugojimui). Iškart pajutome gyvenimo su mažiau daiktų privalumus: turėjome daugiau laiko dalykams, kurie mums svarbūs, tokiems kaip susitikimai su draugais ir buvimas su šeima, laiko leidimas gamtoje. Kai nusipirkome namą, kuris buvo per pusę mažesnis nei senasis, atsisakėme 80 proc. savo daiktų (taip pat tų, kuriuos laikėme saugykloje).
Savanoriškas paprastumas buvo pirmas žingsnis link gyvenimo be švaistymo ir atliekų. Pradėjome domėtis aplinkosaugos problemomis (kai kurios šokiravo, kitos virkdė). Įpusėjus ekonominei krizei, mano vyras išėjo iš darbo ir įkūrė kompaniją, konsultuojančią darnaus vartojimo klausimais, aš rūpinausi namais ir mūsų gyvenimo būdu. Nuo tada esame visiškai „waste-free“.
Dauguma galvoja, kad toks gyvenimo būdas atima labai daug laiko, todėl kasdieniame gyvenime yra neįgyvendinamas. Ar galite pasidalinti savo patirtimi sugebant visų metų šeimos šiukšles sutalpinti į stiklainį?
Tai, ką mano šeima daro, kad per metus lieka tiek atliekų, kurias galima sutalpinti stiklainyje, nėra taip sudėtinga kaip gali atrodyti. Mes paprasčiausiai vadovaujamės penkių taisyklių rinkiniu: atsisakome visko, ko mums nereikia (vienkartinio plastiko, reklaminio pobūdžio pašto, produktų mėginukų), sumažiname kiekius tų dalykų, kurių mums reikia (drabužių ir baldų), perkame second-hand parduotuvėse, vienkartinio naudojimo plastikinius produktus (maišelius, stiklainius, butelius) keičiame į daugkartinio naudojimo (apsiperkame naudodami medžiaginius maišelius produktams susidėti), perdirbimui atiduodame viską, ko negalime atsisakyti arba dar kartą panaudoti, visa kita – kompostuojame (vaisių ir daržovių lupenas, namų dulkes).
Taigi pirmas dalykas, kurį galite padaryti, norėdami sumažinti švaistymą ir atliekas, yra pasakyti NE. Pagalvokite prieš imdami ką nors nemokamo – lankstinukus, produktų mėginukus, vizitines korteles, plastikinius maišelius ir t.t. Imdami šiuos dalykus ne tik kuriate jiems paklausą, tačiau jie yra paprasčiausias išteklių švaistymas, parsinešdami visus šiuos dalykus, apkrauname savo namus ir vėliau vis tiek tenka viską išmesti. Atsisakymas yra pirmoji „zero waste“ gyvenimo būdo taisyklė. Pabandykite ir pamatysite, kiek daug dalykų nebepateks į Jūsų namus.
Jeigu reikėtų išrinkti vieną, didžiausią grėsmę keliantį dalyką, kurio švaistymą ir atliekas reikėtų stipriai sumažinti– kas tai būtų? (kas labiausiai neramina Jus ir Jūsų šeimą)
Aš manau, kad vienkartinio plastiko naudojimas kelia daugiausiai nerimo: tarša vienkartiniais plastikais yra milžiniška, o jų gamyba – išteklių, pinigų ir laiko švaistymas.
Kokie yra trys pagrindiniai „zero waste“ gyvenimo būdo privalumai?
Mes supratome, kad „zero waste“ yra ne tik naudinga aplinkai, bet ir mums: tapome sveikesni ir sutaupome neįtikėtinai daug laiko ir pinigų (net 40 proc. viso mūsų biudžeto!).
Papasakokite, kaip planuojate leisti laiką savo kelionės po Baltijos šalis metu?
Su šeima keliausime Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Mūsų gyvenimo pagrindas – patirtys, o ne daiktai. Dviračiais keliausime į Kuršių neriją, eisime Sietuvos kūlgrinda, pernakvosime Karuostos kalėjime, linksminsimės Siguldoje, nakvosime dvare, švęsime Jonines, eisime į pirtį, plauksime baidarėmis, tyrinėsime pelkes, ir lipsime į Talino televizijos bokštą. Aš suplanavau šią kelionę, todėl labai jos laukiu!
Kaip išlaikote „zero waste“ gyvenimo būdą keliaudami?
Apie tai galėčiau parašyti bent dešimties puslapių rašinį, bet jei trumpai: kiekvienas iš mūsų gabenamės medžiagines kuprines arba maišelius ir daugkartinio naudojimo vandens butelius. Maistui susidėti naudojame kuprines, skysčiams – butelius. Jeigu reikia apsipirkti, naudojame specialią programėlę telefone pavadinimu BULK, kuri parodo, kur yra artimiausi vietiniai turgeliai ir parduotuvės, kurios maistą parduoda ne plastikiniuose maišeliuose. Ir restoranus renkamės tokius, kur naudojami daugkartiniai indai.
Kaip turėtų atrodytų Jūsų idealus pasaulis?
Svajoju apie „zero waste“ visuomenę, kurioje gyvens mūsų vaikai. Jei „zero waste“ labai pagerino mano šeimos gyvenimą, tik įsivaizduokite, koks poveikis būtų visai civilizacijai? Tik įsivaizduokite, jei mūsų visuomenė pradėtų labiau domėtis „buvimu“ negu „turėjimu“, taip kaip padarė mano šeima! Aš manau, kad tai išspręstų labai daug problemų. Šis judėjimas auga labai greitai, todėl gali būti, kad teigiamų pokyčių sulauksime greičiau nei manote.
Nors didžioji dalis visuomenės žino pagrindines aplinkosaugos problemas, ypač apie šiukšlinimo mastą, retas susimąsto apie tai, ką ji(s) gali individualiai nuveikti, norėdama(s) sumažinti po savęs paliekamų atliekų kiekį. Kaune įsikūręs „Kūrybos kampas 360°” kauniečius bei miesto svečius skatina vartoti darniai, rūšiuoti teisingai, o kartą panaudotus ir pasidėvėjusius daiktus prikelti naujam gyvenimui, t.y. siekiama ir Lietuvoje išpopuliarinti antrinio dizaino (trash design) idėją. Projekto iniciatorius Giedrius Bučas, pokyčių lyderis, teigia, kad svarbiausia šio projekto misija ir žinutė – tvaresnis, darnesnis ir švaresnis pasaulis ateities kartoms. „Kūrybos kampas 360°” dalyvauja tarptautinėje ne pelno siekiančios organizacijos „Reach for Change“ programoje, kurios pagrindinis tikslas investicija į asmenybes – socialinius verslininkus, padedančius kurti geresnį pasaulį vaikams.
Birželio 19d. „Kūrybos kampas 360°“ visus neabejingus ekologinėms problemoms, ekoprofesionalus ir ypač šeimas su vaikais, kviečia į nemokamą seminarą apie darnų vartojimą, teisingą rūšiavimą ir antrinį dizainą.
Su Bea Johnson kalbėjosi Edita Kalesinskaitė, teksto autorė Augustė Gumbytė
koop of verkoop voor €100 Stop met te veel betalen voor je crypto. Bij de Amsterdamse exchange Finst handel je tegen de laagste tarieven van Nederland, zonder verborgen kosten.
👀 Bekijk Finst nu ›Let op: Beleggen in crypto brengt risico’s met zich mee. Handel alleen met geld dat u kunt missen.
Plojimai 0Lankytojai 0
loading
Loading
