Seime įpusėjo svarstymai dėl pataisų, kuriomis siūloma leisti prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti produktais. Dabar tai daryti draudžiama, todėl esą daug maisto iššvaistoma.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams, kuriuos parengė grupė Seimo narių bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Siūloma leisti pratęsti maisto, paženklinto žymeniu „geriausias iki...“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir jį pardavinėti ilgiau nei nurodyta ant pakuotės.
„Iššvaistome daug maisto nepaisant, kad jis yra dar geras“, – komitete sakė Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė pabrėžė, kad pataisos nustatytų miltų, kruopų, aliejaus, kavos ar kitų ilgo galiojimo prekių, kurių vartojimo laikas eina į pabaigą ar pasibaigęs, pardavimus. Pasak jos, tokios prekės turėtų būti ryškiai paženklintos ir atskirtos nuo kitų.
Tačiau ministerijos atstovė taip pat patikino, kad pataisos prekybininkams nebus privalomos.
„Jeigu prekybininkas nematys prasmės (prekiauti tokiais produktais – BNS), galės nedaryti, galės tokį maistą atiduoti labdarai ar gyvūnų maistui“, – tvirtino G. Lelė.
Ji taip pat pabrėžė, kad pataisos leis tokiais maisto produktais prekiauti ir internete: „Skandinavijoje yra e. parduotuvių, kur galima įsigyti tik tokio maisto“.
Tuo metu didžiausios labdaros organizacijos „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius abejoja, ar teisinga leisti prekybininkams produktus pardavinėti „iki pačios paskutinės sekundės“.
„Jeigu kokių makaronų per dvejus metus nepardavė, kokia tikimybė, kad parduos per tas duodamas kelias papildomas savaites ar mėnesį“, – komitete svarstė jis.
S. Gurevičius siūlo, kad prekybininkai kai kurių produktų, pavyzdžiui, duonos, negalėtų laikyti iki pat jos galiojimo pabaigos: „Taip maisto švaistymo nesumažinsime. Dabar yra tarpas tarp tol, kol gali parduoti ir kol maistas tinkamas vartoti. Jeigu to tarpo nebeliks, jo nebebus galima net labdarai atiduoti“.
S. Gurevičiaus teigimu, dabar daug produktų „Maisto bankui“ neperduodama, nes norima juos parduoti, o nepardavus jie sunaikinami.
Jis siūlė prekybininkus įpareigoti teikti informaciją, kiek maisto pardavė pasibaigus galiojimui, kiek perdavė labdarai ir kiek paliko sunaikinti: „Negalima sakyti, kad be prekybininkų kaltės produktai yra utilizuojami“.
Komiteto narys Tomas Tomilinas taip pat pabrėžė, kad įstatyme turi būti numatytas įpareigojimas prekybininkams teikti duomenis apie utilizuotus maisto produktus: „Čia mes turime būti preciziški“.
Diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai.
Priėmus pataisas tikimasi sutaupyti apie 50 tūkst. tonų maisto ir apie 150 mln. eurų per metus.
koop of verkoop voor €100 Stop met te veel betalen voor je crypto. Bij de Amsterdamse exchange Finst handel je tegen de laagste tarieven van Nederland, zonder verborgen kosten.
👀 Bekijk Finst nu ›Let op: Beleggen in crypto brengt risico’s met zich mee. Handel alleen met geld dat u kunt missen.
Plojimai 0Lankytojai 0
loading
Loading
