Kaune sergančius vaikus gydo mamos balsu
Mamos sekama pasaka, skaitomas eilėraštis ar dainuojama lopšinė gali gydyti nuo įvairių ligų. Iš Belgijos parvežta mamos balso terapija padeda vaikams pasijusti, tarsi sugrįžtų į mamos įsčias, jos dėka kuriasi naujos neuronų jungtys smegenyse, tvirtėja vaikų su spec. poreikiais sveikata.
Inspiravo asmeninė patirtis
VšĮ „Vaiko raidos klinika“ vadovė Dovilė Čepulinskaitė pasakojo mamos balso terapiją atradusi, o vėliau ir kliniką vaikams su spec. poreikiais įkūrusi iš asmeninio poreikio – sulaukusi 3,5 m. reta liga susirgo jos dukra Lukrecija. Autoimuninis encefalitas sutrikdė sveikos gimusios mergaitės regą, kalbą, judesius, aplinkos suvokimą. Organizmas pats pradėjo naikinti centrinę nervų sistemą, tad ši liga dar vadinama „degančiomis smegenimis“.
„Buvo momentų, kai Lukrecija negalėdavo paeiti savo kojomis, tad jau įnešdavome į reanimaciją, kur jai sulašindavo chemoterapijos vaistus ir vėliau ji jau galėdavo išeiti savo kojomis. Praėjus 4 metams pavyko sustabdyti ligą, prasidėjo kitas etapas – važinėjimas po reabilitacijos centrus. Apvažiavome Lietuvos, o po to pustrečių metų lankėmės įvairiuose Europos reabilitacijos centruose. Skirtingų terapijų dėka šiandien Lukrecija ištaria kelis žodžius, vaikšto, moka skaičiuoti, jodinėti. Padarėme didžiulę pažangą! Norėjosi, kad ir Lietuvoje veiktų kompleksinės pagalbos centrai, kur po vienu stogu būtų galima gauti įvairias terapijas“, – pasakojo D. Čepulinskaitė.
Netrukus D. Čepulinskaitė su dukros kineziterapeute Agne Juodyte įkūrė ne pelno siekiančią VšĮ „Vaiko raidos klinika“. Pirmiausiai duris atvėrė klinika Vilniuje, o po to ir Kaune. Jose lankosi autizmo spektro sutrikimų, įvairių fizinių, psichikos, elgesio ar vystymosi problemų turintys vaikai. Čia vyksta kineziterapijos, ergoterapijos, logoterapijos ir dailės terapijos užsiėmimai, audio-psichofonologijos-neurosensorinė stimuliacija, savarankiškumo ugdymas. Yra galimybė vaikams išbandyti kostiumo, „narvo" terapijas, pasimokyti savarankiškumo pirmoje Lietuvoje vaikams su spec. poreikiais pritaikytoje edukacinėje virtuvėje.
Terapijos metu naudojami įrašai nuolat modifikuojami per elektroninių stiprintuvų ir filtrų sistemą, tad šią terapiją galima apibūdinti kaip tam tikrą smegenų stimuliavimo būdą, kai naudojamas kintamasis klausymas (klausos impulsai, kintantys tonu, dažniu, garsumu ir lokalizacija)./ Organizatorių nuotr.
Mamos balso terapija
Neurosensorinė stimuliacija, o paprasčiau mamos balso terapija užsienyje taikoma gan seniai. Lenkijoje šis metodas integruotas tūkstantyje mokyklų.
Mamos balso terapiją D. Čepulinskaitė prieš kelerius metus į Lietuvą atvežė iš Belgijos. Šiai terapijai pradžią davė Prancūzijos gydytojas prof. Alfredas Tomatis. Po jo mirties mokslinę dalį gilino belgų pedagogas, audio-psichofonologijos terapeutas Jozefas Vervoortas.
„Vaiko smegenys nuo 20-tos savaitės pradeda stimuliuoti mamos balsą. Mamos balsas – tarsi „varikliukas“, skatinantis kurtis neuronų jungtis, kol vaikas mamos įsčiose. Terapijos metu vaikas tarsi grąžinamas į mamos įsčias, taip sukuriamos naujos arba atkuriamos pažeistos neuronų jungtys. Ši terapija padeda vaikams, turintiems raidos sutrikimų, sunkią negalią, depresiją ar mokymosi sunkumų", – aiškino pašnekovė.
Mamos balso terapija skiriama vaikams po įvaikinimo, tėvų skyrybų; turint disleksiją, kalbos sutrikimų. Taip pat turint autizmo spektro sutrikimų, sergant Dauno, West, Praderio-Vilio sindromais, po smegenų traumų ir kt./ Organizatorių nuotr.
Kaip viskas vyksta? Iš pradžių įrašomas mamos balsas: ji skaito pasaką, dainuoja, deklamuoja eilėraštį, o gal perduoda asmeninę žinutę vaikui. Vėliau įrenginio pagalba garsas išfiltruojamas – paliekami aukšto dažnio garsai. Pirmame terapijos etape vaikas klauso mamos balso, vėlesniuose etapuose prijungiama Mocarto muzika, grigališkasis choralas.
Mamos balso terapija taikoma vaikams nuo 2 mėn. amžiaus.
Beje, šią terapiją išbando ir spec. poreikių turinčius vaikus auginantys tėvai. Tiesa, vietoj mamos balso jie klausosi išfiltruoto Mocarto muzikos įrašo. Taip įgaunama ramybė, saugumo jausmas, padedama atsistatyti psichologiškai, emociškai. Terapiją išbando iš nėščiosios.
„Naudojant kostiumo, „narvo", mamos balso terapijas, ergoterapiją, logopedo pagalbą ir kt. gali įvykti mažas stebuklas – atkakliai dirbant vaikas net gali atsistoti ant kojų. Terapijos tikslas – kad vaikai būtų kuo savarankiškesni ir tėvams nereikėtų jų nešioti, aptarnauti buityje ir, žinoma, kad nereiktų vežimėlio", – teigė kineziterapeutė Agnė Juodytė.
koop of verkoop voor €100 Stop met te veel betalen voor je crypto. Bij de Amsterdamse exchange Finst handel je tegen de laagste tarieven van Nederland, zonder verborgen kosten.
👀 Bekijk Finst nu ›Let op: Beleggen in crypto brengt risico’s met zich mee. Handel alleen met geld dat u kunt missen.
Plojimai 0Lankytojai 0
loading
Loading
