Kaune, Žemųjų Šančių mikrorajone, žmonės gyvena gamtos apsuptyje: šalia tyvuliuoja Nemunas, peri įvairūs vandens paukščiai. Todėl savivaldybės planai šalia upės kranto tiesti kelią, gyventojams kelia klausimą - kodėl infrastruktūros plėtimas Kaune yra svarbiau už gamtosaugą ir natūralų kraštovaizdį?
Gyventojai reikalauja įvertinti poveikį aplinkai
Žemųjų Šančių bendruomenė neturi laiko džiaugtis vasara. Jau kuris laikas ji kovoja ne tik dėl savo pamėgtos poilsio vietos šalia Nemuno upės, bet ir nori apsaugoti upės krante perinčius vandens paukščius. GRYNAS.lt gavo Žemųjų Šančių gyventojo, biologo Dariaus Batulevičiaus laišką, kuriame jis nerimauja dėl Nemuno pakrantės ekosistemos. Anot gamtininko, planuojami savivaldybės darbai sunaikintų per daugelį metų čia susiformavusį natūralios gamtos židinį.
„Neatlikusi jokio poveikio aplinkai vertinimo ir protestuojant vietos bendruomenei, Kauno miesto savivaldybė skuba įgyvendinti 3,5 km ilgio gatvės statybą, kuri negrįžtamai pakeistų Žemųjų Šančių Nemuno pakrantę“, – laiške rašo D. Batulevičius.
Žemųjų Šančių gyventojai Nemuno krante fiksuoja išties daug vandens paukščių rūšių: didžiuosius ančiasnapius, kurie čia ir peri, mažąsias gulbes, gulbes nebyles, gulbes giesmininkes, klykuoles, kanadines bernikles, ausytuosius kragus, žąsis, kuoduotąsias antis, baltuosius garnius. Tiesa, gali būti, kad ne visi šie paukščiai čia pat ir peri – kai kurie galbūt tik apsilanko Nemuno krante ties Žemaisiais Šančiais dėl palankių sąlygų. Nors nė viena iš minėtų paukščių rūšių neįtraukta į saugomų rūšių sąrašą, pasak biologo D. Batulevičiaus, Nemuno pakrantė yra svarbi įvairių rūšių paukščių žiemavietė ir kone didžiausia gulbių bei ančių lesykla.
D. Batulevičius pabrėžia, kad vieta, kurioje savivaldybė planuoja tiesti kelią, gamtiškai yra labai svarbi, todėl gyventojai reikalauja atlikti poveikio gamtai vertinimą ir dėsto argumentus.
„Pagal LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ir Aplinkos ministerijos aiškinamąjį dokumentą, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama tada, kai planuojama statyti urbanistinius objektus, kurie, su visa jiems reikalinga infrastruktūra, užima daugiau kaip 1,0 ha žemės sklypo ploto. Planuojama tiesti gatvė patenka į šią kategoriją. Vien tik 3,5 km ilgio 6 m pločio asfalto juosta užimtų daugiau kaip 2 ha, o gatvės infrastruktūrai pagal projektą būtų skiriama net 15 m pločio juosta“, – laiške pabrėžia Žemųjų Šančių bendruomenės narys.
Jis tęsia, kad Šančių Nemuno pakrantė yra svarbi teritorija paukščiams migracijų metu bei šiltuoju periodu. Migracijų metu Žemuosiuose Šančiuose pastebėta Lietuvos raudonosios knygos rūšis – juodakaklis naras, buvo aptiktos žąsys, mažieji dančiasnapiai, antys cyplės.
„Pavasarį čia būriuojasi laukiai. Šiltuoju metų periodu Nemuno atkarpoje ties Šančiais būna tilvikų, pilkųjų ir baltųjų garnių, ausytųjų kragų. Naktį girdimi karklinių nendrinukių ir lakštingalų balsai. Kartais, nors vis rečiau, galima išgirsti griežlę – dar vieną nykstančią Lietuvos raudonosios knygos rūšį. Planuojamos dviejų eismo juostų D kategorijos gatvės trasa vietomis priartėtų prie Nemuno vandens vos per 20 metrų ar dar arčiau. Todėl yra būtina nustatyti, kokį poveikį šio projekto įgyvendinimas padarytų laukinių paukščių įvairovei ir vandens paukščių žiemavietei“, – paukščius, kurie pastebi vietos gyventojai, vardija D. Batulevičius.
Pašnekovas priduria, kad savivaldybės planai tiesti kelią galimai pažeistų ir LR Želdynų įstatymą.
„LR želdynų įstatymo 3 straipsnis skelbia, kad „želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė; nemažinamas miestų ir miestelių bendrasis atskirųjų želdynų plotas“. Įgyvendinus gatvės projektą, reikšmingai sumažėtų želdynų Žemuosiuose Šančiuose plotas. Todėl poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas, siekiant išaiškinti, kokią įtaką ši gatvė padarytų tiek Žemųjų Šančių želdynų, tiek ir Nemuno pakrantės biologinei įvairovei“, – tikina biologas.
Savivaldybė: viskas vykdoma remiantis teisės aktais
Kauno miesto savivaldybė tvirtina, kad gyventojų skundai nepagrįsti ir poveikio aplinkai tyrimas šiuo atveju nėra privalomas. Kaip GRYNAS.lt komentuoja Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, remiantis Planuojamos ūkinės veiklos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (PAV), šis vertinimas privalomas, jei tiesiami magistraliniai ar krašto automobilių keliai.
„Šiuo atveju kalbame apie dviejų eismo juostų, D kategorijos gatvelę, kuriai poveikio aplinkai vertinimo nereikia.
koop of verkoop voor €100 Stop met te veel betalen voor je crypto. Bij de Amsterdamse exchange Finst handel je tegen de laagste tarieven van Nederland, zonder verborgen kosten.
👀 Bekijk Finst nu ›Let op: Beleggen in crypto brengt risico’s met zich mee. Handel alleen met geld dat u kunt missen.
Plojimai 0Lankytojai 0
loading
Loading
