Kauno centre stūksančiame Pasakų name ne tik sekamos pasakos, bet ir švenčiami gimtadieniai
Tarpukario modernizmo stiliaus pastate Kauno centre jau beveik trisdešimt metų veikia Pasakų namu pramintas Vaikų literatūros muziejus (K. Donelaičio g. 13). Čia į svajų karalystę įžengia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, jie užsisako edukacines programas gimtadieniams, šeimos šventėms, net mergvakariams ar bernvakariams.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinio – Vaikų literatūros muziejaus vedėja Daiva Šarkanauskaitė pakviečia užeiti vidun.
Centre – fotografavimosi stendas./ R. Tenio nuotr.
Įžengti į pasaką
Vos pravėrus duris, lankytojus pasitinka karalaitė Felicija iš rašytojo Kazio Sajos pasakos-apysakos „Už nevarstomų durų“, o tiksliau – fotografavimosi stendas, kuriame gali atsidurti apsilankiusių veidai. Pasakoje žiniuonės Melanijos mokykloje kabo toks pats paveikslas, prieš kurį repetuoja į karaliaus dvarą ruošiami juokdariai. Tiesa, karalaitę repeticijose vaidina mergaitė Sigutė, o žiniuonės mokiniai, kaip išmanydami stengiasi ją prajuokinti.
Spalvingi personažų iš įvairiausių pasakų kostiumai eksponuojami antrajame pastato aukšte. Juos galima pasimatuoti ir įsiamžinti prisiminimui.
Po laiptais ilsisi meškinų šeimyna./R. Tenio nuotr.
Meškiuko Rudnosiuko kampelis – mažiausiesiems
Namų hole, po laiptais, įrengta Meškiuko Rudnosiuko erdvė, ji skirta patiems mažiausiems lankytojams. Kampelis sukurtas remiantis legendinės Vytės Nemunėlio pasakos „Meškiukas Rudnosiukas“ (išleista 1939 m.) motyvais. „Tai – lietuvių vaikų poezijos klasika. Pasaka sekama jau daugiau kaip 80 metų, buvo itin populiari išeivijoje. Šioje erdvėje vaikai apsikabina meškinus ir klausosi sekamos ilgos pasakos. Stengiamės patirti kūrinyje aprašytą meškinų šeimos idilę“, – pasakojo D. Šarkanauskaitė.
Nuotaikingos muziejaus erdvės. Sėdmaišiai išrašinėti L. Gutausko mįslėmis./ R. Tenio nuotr.
Personažai apgyvendinti Kaune
Holo reprezentacinį langą dengia kauniečio rašytojo, psichiatro Juliaus Kaupo sukurtos pasakos „Daktaras Kripštukas pragare“ (1948 m.) vartai. Ekspozicijoje pasakojama, kaip Daktaras Kripštukas vieną vasaros naktį, laikrodžiui išmušus dvyliktą, sulaukia svečio – pragaro gyventojo. Jis nusiveda Kripštuką į senamiestyje esančią Gardino gatvę, prie negyvenamo raudonų plytų namo, iš jo nusileidžia į rūsį ir patenka į pragarą.
Daktaras atvedamas pas išskirtinį ligonį – vyriausiąjį pragaro valdovą Belzebubą. Geriausio Kauno gydytojo šiam prireikia, nes prižiūrėdamas tvarką pragare, jis stipriai užsigavo uodegą. Daktaras ne tik pagydo ligonį, bet ir išsiveda pragare sutiktą draugą vaistininką Čičiuką.
„Įdomu, kad J. Kaupo pasakų veiksmas dažniausiai vyksta Kaune, senamiestyje. Tarkim, Gardino gatvėje (dab. Puodžių g.). Kitoje pasakoje minima Vilniaus gatvėje buvusi Rudoji vaistinė, kepėjo Tešlėno cukrainė ir kt. Verta paieškoti šių vietų“, – intrigavo pašnekovė. Rudenį kauniečiai bus pakviesti į ekskursiją, sukurtą pagal J. Kaupo pasakose minimas vietas Kaune.
Eilės muziejuje dažniausiai nutįsta prie kosminio laivo instaliacijos./ R. Tenio nuotr.
Kelionė kosminiu laivu
Parodų salėje dėmesį traukia tamsios durys. Jos veda į kosminį laivą, tačiau norint ten patekti – būtina ištarti burtažodį. „Abra kadabra“ ir durys atsiveria, belieka įsiropšti į vidų, įsitaisyti kėdėje ir užsidėti ausines. „Jose skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfonijos. Įsivaizduojame, kad skrendame kosminiu laivu ir regime visatos platybes“, – aiškino muziejininkė.
Kosminio laivo instaliacija sukurta pagal Vytautės Žilinskaitės pasaką-apysaką „Kelionė į Tandadriką“ (1984 m.), kurią rašytoja kūrė net 17 metų. „Pasaka gili ir verčianti susimąstyti, siužetas kupinas nuotykių, juk aplankomos net devynios planetos. Esminė mintis: ar gavęs teisę valdyti, žmogus pasikeičia?“, – aiškino D. Šarkanauskaitė.
Muziejuje eksponuojamos rašytojų darbo priemonės: spausdinimo mašinėlės, plunksnakočiai. Viduryje – A. Jonyno Brailio rašto mašinėlė./ R. Tenio nuotr.
Švenčia asmenines šventes
Muziejuje dažniausiai lankosi darželinukai ir moksleiviai. Čia rengiami skaitovų konkursai, susitikimai su vaikų rašytojais, kūrybinės dirbtuvės, spektakliai. Šeimos čia užsuka į šeštadienių edukacijas. Muziejuje galima užsisakyti skirtingas edukacines programas ir švęsti asmenines šventes: gimtadienius, šeimos susitikimus, mergvakarius, bernvakarius ir pan.
Pasak pašnekovės, populiariausia edukacija – „Šmurkšt atgal į pasaką“, jos dalyviai persirengia pasakų personažais, skaito ištraukas. Mergvakarių metu populiari programa pagal Birutės Mar knygą „Princesių sala“ (2011 m.), joje atskleidžiama moteriškos prigimties esmė. „Čia švęstas ir bernvakaris, dalyviai persimainė į vaikystėje mėgtus nuotykių knygų herojus“, – sakė muziejininkė.
Centre – muziejaus vedėja D. Šarkanauskaitė. Kairėje – dail. M. Jonučio sukurta miriorama (dėžė su besisukančiais vaizdais)./ R. Tenio nuotr.
Muziejuje taip pat vedamos ekskursijos tema: M. Šleževičiaus namai – tarpukario architektūros pavyzdys. Rudenį lankytojai bus pakviesti į ekskursijas po Kauną, pagal rašytojo J. Kaupo sukurtas pasakas, bus keliaujama po Žaliakalnį, Centrą, Senamiestį.
Muziejaus edukacines programas rasite ČIA.
koop of verkoop voor €100 Stop met te veel betalen voor je crypto. Bij de Amsterdamse exchange Finst handel je tegen de laagste tarieven van Nederland, zonder verborgen kosten.
👀 Bekijk Finst nu ›Let op: Beleggen in crypto brengt risico’s met zich mee. Handel alleen met geld dat u kunt missen.
Plojimai 0Lankytojai 0
loading
Loading
