Vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų Baltarusijos „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus pervežama nuo gruodžio, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, tam įtakos turės Jungtinių Valstijų pirmadienį paskelbtos sankcijos Baltarusijai, apimančios ir „Belaruskalij“.
Ministro teigimu, maždaug trečdalis krovinių, kurie keliauja „Lietuvos geležinkeliais“ ir per Klaipėdos uostą, yra trąšos, kurioms taikomos sankcijos.
„Iš vienos pusės galime sakyti, kad sankcijos taikomos JAV subjektams, bet iš praktikos žinome, kad bankai nepriims atsiskaitymų už suteiktas paslaugas Lietuvoje eurais, ne tik doleriais. Įmonės, jeigu yra sankcionuotas subjektas, atsisako su juo turėti bet kokių verslo santykių vengdami rizikos ir galiu tvirtai teigti, kad nuo gruodžio, kai sankcijos įsigalios, trąšos per Lietuvą nustos judėti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
Jis taip pat teigė, jog krovinių srautai iki gruodžio mėnesio mažės, nes daugelis įmonių nori iš karto pasiruošti ir išvengti bet kokių rizikų ir nepatogumų, kurie gali kilti ateityje.
„Paprastas pavyzdys – finansinis kanalas, jei geležinkeliai gabena trąšas, bet atsiskaitymų bankai neleidžia už tas paslaugas, tai jau dėl to nekeliaus. Verslas šitoje vietoje nerizikuos“, – teigė M. Skuodis.
Anot jo, į Europos Sąjungą per Lietuvą gabenamų baltarusiškų trąšų patenka apie 10 proc., o likusi dalis keliauja į Kiniją, Indiją, Braziliją ir kitas šalis. Pasak M. Skuodžio, įvedus sankcijas, kalio trąšų kaina išaugs 80 eurų už toną.
Vėliau ministro atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė BNS patikslino, kad tik paskelbus sankcijas, kaina išaugo iki maždaug 600 eurų už toną.
Vis dėlto jis pabrėžė, jog į situaciją reikia žiūrėti kompleksiškai ir negalima skaičiuoti vien praradimų.
„Turime kritinę situaciją pasienyje, kuri valdoma, bet sukelia daug sudėtingų situacijų pareigūnams ir visiems. Prekiauti su tuo režimu, kuris žmones apgavystės būdu siunčia į Europos Sąjungą per Lietuvos sieną, bet jei atsiribotume nuo to ir pažiūrėtume, faktas, kad poveikis bus, mes jį projektavome“, – teigė M. Skuodis.
Komentuodamas „Lietuvos geležinkelių“ padėtį, ministras sakė, kad įmonei svarbu išlaikyti infrastruktūrą, todėl mažėjant krovinių auga jos išlaikymo sąnaudos. Anot jo, norint, jog tarifai nedidėtų, gali prireikti Vyriausybės paramos, tačiau ji priklausys nuo to, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ kompensuos praradimus.
Kroviniai Palemone / R. Tenio nuotr.
„Natūralu, kuo daugiau pervežimų, tuo išlaikymo sąnaudos paskirstomos tolygiai tarp visų subjektų, visiems tos sąnaudos yra sąlyginai mažesnės. Jei atsitinka kažkoks šokas, kai labai greitai nutraukiama daug pervežimų ir jei jie nekompensuojami kitais kroviniais, tai infrastruktūros sąnaudos pakyla“, – kalbėjo ministras.
Pasak M. Skuodžio, turėtų būti didinami krovinių vežimai Lietuvos viduje, nuo vilkikų krovinius perkeliant ant bėgių, be to, turi būti didinamas prekių srautas į Vakarus.
„Pradėjome jau vežti komerciniais pagrindais į Kauno intermodalinį terminalą, puspriekabes, konteinerius, tai yra tai, kas šiandien vežama vilkikais. Girdime, kad trūksta darbuotojų, vilkikai nėra tokia ekologiška transporto priemonė kaip geležinkelis, kur galima daug sukrauti ant vieno traukinio ir čia yra potencialas, kur galime kompensuoti praradimus“, – sakė M. Skuodis.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas: gali prireikti apie 60 mln. eurų valstybės paramos
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas sako, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų baltarusiškų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. eurų valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui.
Mantas Bartuška tvirtina, kad maždaug tiek pajamų „Lietuvos geležinkeliai“ neteks dėl prarastų „Belaruskalij“ trąšų bei kitų krovinių iš Baltarusijos, o visos Lietuvos logistikos grandinė neteks per 100 mln. eurų.
„Panašu, kad artėja tas momentas, kai kroviniai sustos, kas reiškia, kad per metus negausime apie 60 mln. eurų pajamų, o visa Lietuvos logistinė grandinė negaus daugiau kaip 100 mln. eurų pajamų“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Bartuška.
„Sumažėjus kroviniams iš Baltarusijos, aišku, reikšmingiausi yra „Belaruskalij“ kroviniai, bet mes šiai dienai jau nebevežame naftos krovinių ir Grodno „Azoto“ krovinių. Mūsų paskaičiavimais, per metus gali reikėti apie 60 mln. eurų infrastruktūros subsidijos“, – aiškino jis.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, subsidija reikalinga, kad augančios infrastruktūros išlaidos nebūtų perkeltos kitiems klientams, pirmiausia pramonės, nes kitu atveju reikėtų apie 30 proc. didinti geležinkelių tarifus.
Geležinkelio bėgiai Palemone / R. Tenio nuotr.
M. Bartuškos teigimu, infrastruktūros subsidijavimas Europoje yra įprasta praktika.
„Europoje tai yra normali praktika, iš esmės mes likome paskutiniai, kuriems nereikėjo infrastruktūros subsidjos nuolatinės, nes turėjome gerą portfelį, krovinių konjunktūrą, kuri leido iš savęs išlaikyti infrastruktūrą. Panašu, kad ateina laikas, kai mes turėsime ir Lietuvoje peržengti tą reguliacinį mechanizmą“, – teigė jis.
Anot „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, iškilus rizikai prarasti Baltarusijos tranzitą, grupė peržiūrėjo investicijas, optimizavo veiklą, o prijungus europinės vėžės geležinkelį prie Kauno intermodalinio terminalo, startuojama ir su reguliariais traukiniais į Europą.
„Visos tos priemonės perkelti krovinius ir išnaudoti esamą infrastruktūrą labiau leis ateityje galbūt net mažinti subsidijos poreikį iš valstybės. Tikslas, kad ateityje jos visai nereikėtų ir pilnai adaptuotumėmes prie situacijos“, – sakė M. Bartuška.
Jo teigimu, dėl naujų krovinių vyksta diskusijos su Ukraina, taip pat žvalgomasi Turkijos kryptimi.
Europos Sąjunga sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant kalio trąšų prekybą, paskelbė birželio pabaigoje.
Tačiau tuomet sankcijos įsigaliojo tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančio tranzito ir tik sutartims, kurios sudaromos po sankcijų paskelbimo.
Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ vežė apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų, o visų baltarusiškų krovinių - apie 18-19 mln. tonų.
koop of verkoop voor €100 Stop met te veel betalen voor je crypto. Bij de Amsterdamse exchange Finst handel je tegen de laagste tarieven van Nederland, zonder verborgen kosten.
👀 Bekijk Finst nu ›Let op: Beleggen in crypto brengt risico’s met zich mee. Handel alleen met geld dat u kunt missen.
Plojimai 0Lankytojai 0
loading
Loading
