Verslo taryba bandė atsakyti į klausimą, kodėl gatvių būklė Kaune yra amžina problema
Amžina Kauno problema – prasta gatvių būklė, blogo įvaizdžio dalimi tapusios duobės, kurios, atrodo, niekada nesibaigs tapo galvosūkiu Verslo tarybos nariams.
Šiuo metu vietinės reikšmės keliams skiriama 20 proc. KPP programos lėšų, 75 proc. programos lėšų atitenka valstybinės reikmės keliams (5 proc. paliekama valstybės reikmėms, susijusioms su keliais). Iš minėtų 20 proc. miestų ir rajonų savivaldybėms skiriama 76 proc., iš jų miestų savivaldybėms – 35 proc. Išeitų, visų šalies miestų savivaldybėms lieka viso labo apytikriai 5 proc. programos lėšų. Šie trupiniai miestams dalijami atsižvelgiant į gyventojų skaičių, kelių ir gatvių ilgį, transporto priemonių skaičių. Nors Vilniaus ir Kauno gatvių ilgis beveik vienodas, sostinei bemaž visada iš to nedidelio pyrago atseikėjama dvigubai daugiau nei Kaunui.
Verslo tarybos posėdyje dalyvavęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinai direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis Juozas Gedvilas informavo, kad šiuo metu Seime įregistruotos dvi įstatymo pataisos, kuriomis siūloma vietinės reikšmės keliams skiriamą dalį padidinti nuo 20 iki 30 ar net 40 proc.
Be to, nuo 2009 m. į Kelių priežiūros ir plėtros programą pervedama akcizų pajamų dalis sumažinta nuo 80 iki 55 proc. Dabar siūloma ją padidinti iki 85 proc.
2008 m., kai į programą buvo pervedama 80 proc. akcizo pajamų, programoje buvo daugiau nei du kartus daugiau lėšų nei kol kas paskirstyta 2013 m.
Be to, 2009-2012 m. iš KPP programos lėšų bendroms biudžeto reikmėms finansuoti buvo paimta daugiau kaip milijardas litų.
J. Gedvilas priminė Vietos savivaldos įstatymą, kuriame numatyta, kad vietinės reikšmės kelius prižiūri ir tvarko savivaldybės ir tai turi būti daroma nuolat. Kiek skirti lėšų ir kokio lygmens priežiūrą vykdyti, sprendžia pačios savivaldybės.
J. Gedvilo duomenimis, Vilnius gatvių priežiūrai skiria nuo 126 iki 203 proc. savo biudžeto lėšų, palyginti su gaunama KPP programos dalimi, Kaunas – tik nuo 13 iki 86 proc.
„Kiek beskirtume iš savivaldybės biudžeto, tai bus lašas jūroje, nes privalome vykdyti socialines, švietimo ir kitas funkcijas, kurios atitenka didžioji biudžeto dalis. Niekada nepajėgsime, pavyzdžiui, pastatyti Panemunės tiltą, kuriam reikia 102 milijonų litų“, – atkirto miesto tarybos politikas, Verslo tarybos narys Vygandas Gudėnas.
Rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis Verslo taryboje priminė aštrią pietrytinio miesto apvažiavimo problemą. Paaiškėjo absurdiška situacija: šis kelias, vedantis per Kauno HES, yra niekieno. Pagal parametrus jis atitinka valstybinės reikšmės kelią, bet toks statusas jam nesuteiktas. Tačiau kelias nėra ir savivaldybės nuosavybė, valstybė jai jo neperdavė. Nuosavybės klausimas sprendžiamas jau 20 metų, strategiškai svarbi transporto arterija nepriklauso niekam. Jeigu ši atkarpa būtų pripažinta valstybinės reikšmės keliu, jai atsivertų žymiai geresnės finansavimo galimybės.
Verslo taryba nutarė kreiptis į Vyriausybę, Susisiekimo ministeriją ir kitas institucijas dėl Kauno pietrytinio aplinkkelio, miesto gatvių monitoringo ir dėl akcizo pajamų dalies padidinimo miestų savivaldybėms.
koop of verkoop voor €100 Stop met te veel betalen voor je crypto. Bij de Amsterdamse exchange Finst handel je tegen de laagste tarieven van Nederland, zonder verborgen kosten.
👀 Bekijk Finst nu ›Let op: Beleggen in crypto brengt risico’s met zich mee. Handel alleen met geld dat u kunt missen.
Plojimai 0Lankytojai 0
loading
Loading
