Tragiškos nelaimės keliuose ir besikartojantys tų pačių vairuotojų daromi pažeidimai nerimą kelia ne tik visuomenei, bet ir pareigūnams. Pastarieji pripažįsta, kad situacija keliuose pastaraisiais metais sukasi ne į gerąją pusę, tad tam, jog karas keliuose netaptų šių dienų aktualija, ypač svarbu imtis griežtų veiksmų, kad situacija būtų suvaldyta.
Situacija eisme verčia sunerimti
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys teigė, kad šių metų eismo situacija, palyginus su 2020 metais, yra šiek tiek geresnė – mat tuomet, atitinkamu laikotarpiu, šalies keliuose buvo žuvę 129 žmonės, o šiemet tokių aukų skaičiuojama 123.
Vis dėlto, palyginus statistiką su praėjusiais metais – pareigūnas pripažįsta, kad statistika ima kelti nerimą.
„Aukų skaičius, palyginus su praėjusiais metais, be abejo, kelia nerimą. Šiemet aukų yra 34 proc. daugiau, lyginant su praėjusiais metais, ir tai rodo tam tikrus požymius kad karas keliuose gali prasidėti. Tačiau turime labai nedidelį augimą eismo įvykiuose sužalotų žmonių – 0,3 proc. Tai rodo, kad budrumo stinga ir negalime atsipalaiduoti. Nepaisant to, kad skaičiai, lyginant su užpraeitais metais, yra neblogi, visada pabrėžiu, kad net ir vienas žuvęs yra per daug mūsų valstybei ir reikia imtis visų priemonių, kad taip neatsitiktų“, – kalbėjo V. Grašys.
Pareigūnas aiškino, kad iki šiol pagrindine eismo įvykių ir tragiškų nelaimių priežastimi išlieka viršytas leistinas ir nepasirinktas saugus greitis, o šalyje naudojama greičio matavimo įranga dar ne visus priverčia imtis pokyčių vairuojant. Tiesa, priežasčių yra ir daugiau.
„Kita vertus, kai sukeliami eismo įvykiai kuriuose būna sužalojami ar žūsta žmonės, sunku įvardyti kažkokią kitą priežastį nei kad dėmesio atitraukimas nuo vairavimo. Vairuotojas nevykdė lenkimo manevro, kitų aplinkinių veiksnių nebuvo, tačiau žmogus išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir įvyko nelaimė. Tai sąlygoja, kad vairuotojas užsiima kažkuo kitu, o ne vairavimu. Dar vienas skaudulys Lietuvoje, kad vairuotojai vis dar nevengia mobiliaisiais įrenginiais naudotis rankomis“, – eismo įvykių priežastis vardijo Viešosios tvarkos biuro viršininkas.
Tiesa, neretai eismo įvykius sukelia ir neblaivūs vairuotojai, kurių šalies keliuose vis dar pasitaiko ne tik vienas kitas.
V. Grašys teigė, kad pareigūnai per metus iš eismo eliminuoja apie 10 tūkst. neblaivių vairuotojų. Ir nors pareigūnų indėlis apsaugant visuomenę nuo apsvaigusių vairuotojų – didelis, pašnekovas teigia, kad siekiant užtikrinti saugumą ypač svarbus visuomenės neabejingumas ir nepakantumas.
„Pirmiausia, tas neblaivus vairuotojas, kuris sėda prie automobilio vairo, veikiausiai, buvo kažkieno pastebėtas. Ir tai yra visų mūsų pareiga neleisti neblaiviems vairuotojams tokių veiksmų atlikti, kad nenukentėtų kiti žmonės, o kartais, net ir mūsų artimieji. Toks žmogus yra potencialus pavojus, potencialus žudikas, kuris gali neadekvačiai elgtis ir užmušti kitus žmones keliuose. Todėl tolerancijos tokiais atvejais neturėtų būti“, – akcentavo V. Grašys.
Vytautas Grašys / DELFI nuotr.
Vengiantiems baudų – socialiniai apribojimai
V. Grašys teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog neretai kai kurie vairuotojai pažeidimus daro pakartotinai, o paskirtų baudų nemoka, policija siūlo naują priemonę tokiems vairuotojams – socialinių nuobaudų paketą.
„Šią dieną baudų nesumokėjęs asmuo negali pasikeisti vairuotojo pažymėjimo, todėl manome, kad socialinių paslaugų ratas, kurio negautų baudų nesumokėję asmenys, turėtų būti plečiamas“, – nurodė pareigūnas.
Policijos atstovas teigė, kad įteisinus socialinių nuobaudų paketą, skirtų baudų nesumokėję asmenys negalėtų savo vardu registruoti transporto priemonių, atlikti jų techninę apžiūrą, nesumokėję baudos prarastų galimybę dalyvauti viešajame eisme – būdų sustabdytas jų dalyvavimas, taip pat neturėtų galimybės įsigyti lėktuvo bilietų savo vardu.
Anot pareigūno, tai tokios priemonės, kurios skatintų asmenį susirūpinti savo elgesiu ir laikytis nustatytų taisyklių.
Paklaustas, ar tokia tvarka jau buvo taikyta užsienio šalyse, V. Grašys teigė, kad panaši praktika buvo pasitelkta Latvijoje, kai baudų nesumokėję asmenys negalėjo įsigyti lėktuvo ar traukinio bilietų.
„Kolegos Latvijoje tokią tvarką gyrė, nes tokie veiksmai paskatino žmones atsiskaityti su valstybe ir nedaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimų ateityje“, – sakė V. Grašys.
Tiesa, pareigūnas pabrėžė, kad kalbant apie socialinių paslaugų apribojimą ypač svarbu pabrėžti, kad netinkamai besielgiančio vairuotojo pasmerkimas visuomenėje taip pat yra itin reikšmingas psichologine prasme, kad toks žmogus suprastų, jog supratimo ar pritarimo visuomenės, kuriai kelia pavojų, nesulauks.
„Visuomenės nepakantumas tikrai keičiasi į gerąją pusę, nes pareigūnai vis dažniau sulaukia pranešimų apie įtartinus, galimai neblaivius vairuotojus. Vis dėlto, rūpinantis saugumu keliuose visuomenės sąmoningumo kartais vis dar pritrūksta. Dabar gyvename tokiu metu, kai tamsa mus lydi ilgiau, tačiau tikrai daug pėsčiųjų vis dar nedėvi atšvaitų“, – įžvalgomis dalijosi pareigūnas.
Reidas / Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Du kavos puodeliai nėra susimąstyti verčianti bauda
Paklaustas ar situaciją keliuose padėtų pakeisti didesnės piniginės baudos, V. Grašys teigė, kad iš tiesų į tai reikėtų atsižvelgti. Mat šiuo metu leistiną greitį viršijus nuo 10 iki 20 km/val. vairuotojai sulaukia 6 eurų baudos, jei pažeidimas padarytas pirmą kartą.
„Tai yra du puodeliai kavos, tad tai tikrai nėra toji bauda, kuri motyvuotų daryti pokyčius. Manau, kad nustatant baudas taip pat reikėtų atsižvelgti į infliaciją, pragyvenimo lygį. Manau, kad bet kokia administracine tvarka skiriama bauda turėtų būti veiksni, kad žmogų priverstų susimąstyti. Vis dėlto, kalbant apie baudas svarbiausias yra bausmės neišvengiamumas, kad padaręs pažeidimą žmogus iš tiesų sulauktų tam tikros atsakomybės. Tam jau naudojamos įvairios priemonės – automatizuoti procesai, kada be žmogaus įsikišimo suformuojami pažeidimų protokolai, taip pat pasitelkiamos kitos sistemos, kurios prisideda prie baudų neišvengiamumo, tačiau, deja, tai ne visiems turi poveikį“, – aiškino V. Grašys.
Policijos atstovas taip pat pabrėžė, kad siekiant pažaboti pavojus ir kitų nepaisančius vairuotojus keliuose, ypač svarbu, kad apie eismo saugumo svarbą būtų kalbama ne tik vairavimo mokyklose, tačiau ir bendro ugdymo mokyklose, o atsakingas požiūris į eismą būtų formuojamas jau nuo vaikystės.
Siekis pažaboti pažeidėjus gali virsti našta kitiems
Nors pareigūnai dalijasi teigiama kaimyninės Latvijos patirtimi įteisinus socialines nuobaudas, ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, jog vargu ar iš tiesų būtų pasiektas norimas efektas, mat tokios priemonės reikalauja papildomų kontrolės sistemų, kuriomis turėtų pasirūpinti ne tik valstybė, tačiau ir individualūs verslai.
Marius Dubnikovas / K. Gūdžiūnienės nuotr.
„Jei neveikia administracinės priemonės, tuomet turėtų sekti kalėjimas arba areštas numatytam laikotarpiui. Įsivaizduokite, kokia administracinė našta atsiranda tikrinti ar žmogus turi teisę naudotis tomis paslaugomis, ar ji yra apribota. Viskas turėtų būti konstruojama paprasčiau – jei vairuotojas pastoviai nusižengia, vengia jam paskirtos atsakomybės, jis turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pailsėti nuo visko, įskaitant ir skrydžius bei minėtas kitas socialines paslaugas“, – sakė M. Dubnikovas.
Pašnekovas teigė, kad ribojimas savo vardu registruoti automobilį ar atlikti jo techninę apžiūrą, veikiausiai, taip pat nesulauktų teigiamo efekto, mat tokią tvarką, pažeidimus darantys vairuotojai, galėtų bandyti apeiti transporto priemones registruodami kitų asmenų vardu.
„Galiausiai, jei žmogus nevengia pakartotinai pažeisti taisykles ir nereaguoja į jam skiriamą administracinę atsakomybę, veikiausiai, galėtų nepaisyti ir siūlomos tvarkos bei transporto priemonę eksploatuoti jos nė neregistravęs. Tuomet, kaip minėjau, reikėtų atsižvelgti į baudžiamąją atsakomybę, kuri yra aprašyta, o jei reikia – turėtų būti papildyta“, – nurodė pašnekovas.
Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad siekiant įgyvendinti siūlomą idėją reikėtų diegti šiam tikslui skirtą registrą, kurio sukūrimas iššauktų atitinkamus kaštus ir išlaidas.
„Kuriant registrą atsirastų IT, programinės įrangos diegimo ir jos palaikymo išlaidos, taip pat su tuo turėtų dirbti numatyti žmonės. Administracinės sąnaudos atsiranda ir verslo pusėje, tai reiškia, kad, pavyzdžiui, kiekvienas bilietų pardavėjas kažkokioje sistemoje turės tikrinti ar atitinkamas žmogus gali įsigyti bilietą. Automobilių registracijos metu atsirastų dar viena patikra, galbūt reikėtų pateikti netgi papildomą pažymą, kad žmogus nėra skolingas valstybei ir iš tiesų gali transporto priemonę registruoti savo vardu“, – aiškino ekonomistas.
M. Dubnikovas taip pat atkreipė dėmesį, kad taikant tokias priemones atsiranda ir klaidos tikimybė.
„Tokiais atvejais gali būti neišvengta ir klaidų. Kai pinigų plovimo priemonėse yra tikrinama ar žmogus yra įtrauktas į sąrašus ar ne, galite įsivaizduoti, kiek problemų turi žmonės, jei identiškus vardą ir pavardę turintis kitas asmuo yra įtrauktas į sąrašą. Toks žmogus vėliau turi įrodinėti, kad jis nėra kažkoks nusikaltėlis. Šiuo atveju taip pat atsirastų klaidų. Manau, kad tai yra per daug sudėtingas dalykas, kuris tikrai nepridės jokios papildomos ekonominės naudos. Atvirkščiai – tik sukurs papildomų kaštus bei kitiems žmonėms sukurs papildomų sunkumų. Analogiškai verslo įmonės, kurios susidurs su šiomis priemonėmis, taip pat turės atlikti papildomą darbą, nes jokie procesai neatsiranda nemokamai“, – sakė M. Dubnikovas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
koop of verkoop voor €100 Stop met te veel betalen voor je crypto. Bij de Amsterdamse exchange Finst handel je tegen de laagste tarieven van Nederland, zonder verborgen kosten.
👀 Bekijk Finst nu ›Let op: Beleggen in crypto brengt risico’s met zich mee. Handel alleen met geld dat u kunt missen.
Plojimai 0Lankytojai 0
loading
Loading
