Kauną, kaip, beje, ir daugelį kitų Lietuvos miestų jau seniai kamuoja opi problema - automobilių prigrūsti kiemai. Sovietmečiu suplanuoti mikrorajonai su gyvenamaisiais namais ir automobilių stovėjimo aikštelėmis prie jų, nebeatitinka išaugusių gyventojų poreikių. Juk anuomet gyvenamuosius kvartalus formavę specialistai nenumatė erdvesnių kiemų, kuriuose tilptų po kelias vienai šeimai priklausančias transporto priemones. O kur statyti dar ir atvykusiųjų pasisvečiuoti automobilius...?
Tad gyventojai automobilius stato visur kur tik randa laisvos vietos, netgi ir ant šaligatvių ar žalios vejos, taip rizikuodami sulaukti baudų.
Tačiau pasitaiko ir kitomis priemonėmis už vietą kieme kovojančių piliečių.
Kaip Kauno vyrai savo teises į vietą kieme įrodinėjo
„Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojų atsiųstas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vieno miestiečio sprendimas. Galima interpretacija- kad greičiausiai parvykęs vyriškis išvydo vietoje, kurioje jis įprastai stato savo automobilį, jau stovintį kitą. Įpykęs vairuotojas išsitraukė iš bagažinės virvę, prikabino ją prie kito automobilio ir jį ...savavališkai nutempė tolėliau. O į laisvą vietą pastatė savąjį. Tačiau viskas tuo nesibaigė.
Po kurio laiko kieme susitiko abiejų transporto priemonių savininkai- situaciją vyriškiai jau aiškinosi kumščiais.
Gavę tokį vaizdo įrašą, portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai pasidomėjo kokia atsakomybė gresia šio siužeto herojams.
Pasak policijos pareigūnų, tokį kito automobilio nutempimą galima traktuoti kaip savavaldžiavimą, o tai užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 188 str. (Savavaldžiavimas): "Savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų."
Žinoma, pareigūnai sako, jog tai tėra preliminari išvada, mat reikėtų atlikti tyrimą ir išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes.
Vaizdo įraše užfiksuotos
muštynės tai jau panašu į chuliganizmą. O atsakomybė čia priklauso nuo situacijos ir jos sudėtingumo. Gali grėsti administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 174 str. "Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų."
Tačiau gali būti ir kur kas rimtesnės pasekmės - netgi baudžiamoji atsakomybė dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal LR BK 284 str.: "1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu".
Nukentėjusiam piliečiui pareigūnai pataria kreiptis į artimiausią policijos įstaigą, kad būtų išsamiai išsiaiškintos visos aplinkybės, teisingai kvalifikuoti veiksmai ir priimti atitinkami sprendimai.
Dėl prigrūstų kiemų skundžiasi specialiosios tarnybos
Ugniagesiai gelbėtojai bei medikai Kauno valdžiai taip pat ne kartą skundėsi dėl sunkiai pravažiuojamų kiemų. Buvo raginama plėsti aikšteles daugiabučių kiemuose, mat tai trukdo apsiekti nelaimės vietą. Visi gerai pamena Šilainių seniūnijoje daugiabutyje kilusį didžiulį gaisrą, kai ugniagesiai vos ne rankomis turėjo nunešti lengvuosius automobilius, kad galėtų kuo arčiau privažiuoti su specialia mašina. O juk tokiais atvejais brangi kiekviena sekundė.
Kauno savivaldybėje šiuo metu rengiamas specialus automobilių saugyklų išdėstymo mieste planas. Paskaičiuota, kad šiuo metu reikia įrengti bent dvigubai daugiau vietų, kuriose tilptų kauniečių automobiliai. Deja, tai pačių gyventojų atsakomybė - savivaldybė sako patvirtinsianti aikštelių planą, tačiau pinigų joms įrengti nerasianti. Tad gyventojai nebent savo lėšomis galės įsirengti aikšteles dokumente numatytoje zonoje.
Kaip perpildytų kiemų problemą spendžia kiti miestai
Klaipėdos Senamiestyje ir miesto centre už automobilių stovėjimą kiemuose nuo 2013 m sausio 1d. reikia mokėti rinkliavą. Metams vienam turtiniam vienetui pirmasis toks leidimas kainuoja 5 litus, o antrasis – 250 litų.
Vilniuje planuota apmokestinti visų daugiabučių namų gyventojus už automobilių laikymą kiemuose. Pirminiame tvarkos apraše buvo numatyta, kad nemokamai prie namų vienas butas galėtų laikyti vieną automobilį. Už papildomus automobilius būtų taikomas 30-100 Lt mokestis per mėnesį.
Sostinėje prie daugiabučių žadama statyti daugiaaukštes aikšteles. Jose tilptų kelių namų gyventojų automobiliai. Savivaldybė skelbė, esą jau parengusi planą, kur tokios aikštelės galėtų iškilti, tačiau joms statyti reikėtų gyventojų pritarimo.
Kauniečiai kiemuose automobilius iki šiol stato nemokamai. Tik Senamiestyje, kur itin mažos erdvės, ir netelpa transporto priemonės, gyventojai gali statyti savo automobilį artimiausioje apmokestintoje zonoje., tačiau tam jie iš bendrovės „Automobilių stovėjimo aikštelės“ turi gauti leidimą, kainuojantį 120 lt metams“.